Laiškas

Miela Empatija,

 

Mane knisa tavo nesusipratimai. Nesusipratimai tiesiogine to žodžio prasme. Kai žmonės nori gero, nes santykiai apskritai ir turėtų būti tuo paremti, tačiau norėti gero ir daryti viską kitaip. Kitaip suvokti, kitaip elgtis einant link tos pačios esmės. Ir tas nesusipratimas, tas žmogaus suvokiamas subjektyvus kelias, kitoks nei tavo – knisa. Nors ir pats supranti, kad tavo kelias lygiai toks pat subjektyvus. Paradoksas siekti bendrų tikslų skirtingomis interpretacijomis ir per tą per daug didelį interpretavimą sužlugdyti rezultatą. Gal metafora ‚kelias‘ ir labai paviršutiniška, tačiau dabar labiausiai tinkanti. Ir kodėl tai taip erzina? Kodėl negali būti taip, o ne kitaip? Kodėl yra ir taip, ir taip? Bemąstydamas pats pradedi abejoti savim, savo ‚keliu‘. Ir nebesvarbu, ar tavo gyvenimas kaukėtas lyg lėlių teatro trupė, ar manipuliuojantis lyg žaidimas, ar galiausiai vienas didelis ginčas. Taip ir norisi pasakyti aplinkiniam pasauliui – tu viską darai ne taip, po velnių. O po to žiū – su pasauliu viskas tvarkoj. Ir net nebedrįsti pažiūrėti į savo pusę.

 

Empatija, Empatija, Empatija! Durnesnė už motiną viltį.

Laiškas

Quiet inside. Arba trumpai pratęsiant apie naktį.

Man patinka bemiegės naktys. Labiausiai nemėgstu keltis labai anksti ryte į darbą, tai kam išvis užmigti? Tada išvengiu to rytinio nemalonaus kėlimosi :)) Taip pat patinka laukti. Laukti atsigulus ant stogo ir žiūrėti į savo žvaigždę (apie tai kada nors taip pat bus istorija). Laukti. Mėgautis laukimu. Ir visai nesvarbu, kad neateis. Nakties vėsa ir bent vieną paros dalelę tyliai alsuojantis miestas. Keisčiausia, jog tik naktį atslenka „įkvėpimas“, niekeno nepriverstas, nelydimas atodūsių ir ramstymųsi galva. Norisi imtis daugybės darbų, kalnus nuversti. Tačiau laukiu. Išdžiuvę nikotininiai pirštai lėtai tvinksi sunerti ant krūtinės ir gremėzdiškos tarpusavyje nesiderinančios mintys viena po kitos šmėkščioja galvoje. Tikriausiai pasąmonė beldžiasi, jeigu tikėsim Froidu.

 

Net nebežinau, labos nakties ar labas rytas.

 

P.S. tą pašlemėkišką naktį sau dar kartą įrodžiau, kad kurti filmuojant mėgstu labiau nei kurti rašant. Čia ateities video/vlog‘am/blog‘am ir kitokiems blogiams galbūt bus intro. Ateičiai.

[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=AKsPtlTNXvQ]

Quiet inside. Arba trumpai pratęsiant apie naktį.