Apie tikėjimą

Kartais atrodo, kad norėčiau tikėti. Įsilieti į masę, skatinančią gėrį, draugiškumą, naikinančią tamsą. Peržengti savas ribas, įgauti jėgų, kurias suteikia atsidavimas. Atrodo, kad žmogus toks jau padaras, varžo, menkina save. Būna, tai pasireiškia ir pasipūtimu. Tai, kas yra sunku rasti- savastis, būsena, kurioje viskas atrodo taip, kaip reikia.

Kita vertus, ar religija gali šias ribas subalansuoti? Rodos, dažnai viso labo keliama masinė isterija, panieka.

Dalis mūsų šeimos istorijos glūdi Šiluvos žemėse. Kartais ten apsilankom. Būna, ir per atlaidus. Apsižvalgai, ir tave lyg ir supa geranoriški žmonės. Bet tada įsiklausai, kuo jie seka. Virš galvų jūros skamba pamokslas, nematomom gijom sliuogiantis į galvas. Apie ką? ‘Išsigimėlius’, blogį, grėsmę gerovei ir ‘natūraliai’ šeimai. Visos pamazgos iš žodyno- ant homoseksualų.

Tokia stipri, nepagrįsta neapykanta. To nesinori nė prisileisti.
Ir staiga jų pasaulis tampa svetimas.

Nemažai metų atgal tekdavo susidurti su aršiais savų religinių tiesų gynėjais. Tiesa, kai kurie jų pabendravus atsiskleisdavo kaip ramūs, išmintingi žmonės. Pikti ir garsūs pareiškimai niekaip nederėjo su tuo, kuo jie atrodė beesantys. Netgi susimąstai, gal jiems taip norėjosi priklausyti miniai arba pažinti ją iš vidaus, kad kartais prisidengti tos aklos neapykantos kauke neatrodė taip nepriimtina?  Kitu atveju, sunku suprasti.

Pokalbiai apie tikėjimą su aktyviais tiesų išpažinėjais taip pat glumina. Aiškiau suvoki, kad kai kurie ne tik priima ir palaiko idėjas, skleidžiamas dvasinių lyderių. Jie tiki ir istorijomis iš praeities.

-Ar tiki Jėzumi Kristumi?.
Sunku tramdyti šypseną. Na, galėjo egzistuoti tokia istorinė asmenybė. Bet tada…
-Aš tikiu visais stebuklais, užfiksuotais šioje knygoje.

Akimirksnio sumišime smalsu, kame to šaknys.
-Ką tau duoda tikėjimas?
-Mano šeima suartėjo. (Toliau- istorija apie jaunystės klaidas ir kaip religija viską sutvarkė.)

Dabar jaunuolis klajoja gatvėmis su draugu ir ieško tų, kurie norėtų prisijungti prie mormonų gretų. Po ilgų kalbų jų istorijos išsenka, gaunu dovanų ‘kitą Jėzaus Kristaus testamentą’ bei atviruką su numeriais susisiekimui.  Pabandomas išgauti ir manasis, pasisiūloma pakalbėti ir su mano draugais.

Tai kelią taikų pasipriešinimą. Proto ir moralės, kuri egzistuoja ir be religijos.

Ir visgi, būtų įdomu pažinti religiją be aklumo ir neapykantos.

Apie tikėjimą