Kaulai. Rodos, tepalaiko.
Kai vietoj suglebimo čia pat, vidury gatvės, tarp srauto, kasdienio srauto žmonių, lyg kažkokios jėgos, pėdų prilimpančių ir atsiplėšiančių nuo tako… eini toliau. Lyg judanti konstrukcija. Toli nuo už pusmetrio rudens lapuose beiskuičiančio voveriuko.
Kartais taip netikra… lyg lipdukas ant mandarino. Nei čia priklausai, nei labai naudingas… kažkam norėjosi palikti ženklą. Ir tiek.

Aside