Amžius aplink daro savo..   Kalbos neša mažiau prasmės, šuo baigia gyvenimą. Ne vienerius metus kaukė naktimis.
Kas žino, gal nujausdamas, kas artėja.
Mes lyg ir suprantam, nuo pat pradžių. Akimirką užsimiršo, palėkė, kol suklupo. O toliau… nieko. Gyvenasi, kol išeina.

Tuščia. Tuščias parkas, pilnas inkilų ir nežiemiškai šilto vėjo. Murzina gulbė ir tas pats vėjas stumiantis atgal sunkias ir tamsias duris. Nors už jų- tik smėlis…

Aside

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *