47. Tvarkingas chaosasAtrodo, gyventi su tvarkingais būtų maloniau.
Jokių keistų žuviškų kvapų mikrobangėje, jokių po to savaites džiūvančių indų su žuvies odom ir kitais likučiais prie kriauklės. Nei įvairiausių prietaisų virtuvėje, kurių visvien nenaudoji. Taip, močiutei atrodo, kad keptis duoną namie yra pigiau, nei parsinešti ją iš Tesco. Tam kampe stūkso didelė neišpakuota dėžė su ‘duonos darytoju’. Net nežinau, kaip tiksliai jis veikia. Ir maistą gamintis didžiuliam garpuody daug sveikiau. Blenderis irgi gali prie sveikos mitybos prisidėti. Tik tiek, kad prietaisų šeimininkė vakarais sakosi picą ir gaminimui laiko neskiria.

Kitavertus… visi turim prikaupę kažko nereikalingo ir nevisad palaikom tvarką. Tiek spintose, tiek viduj. Kiek nereikalingo mąstymo apie tai, ko nepakeisi. Kiek kažkur girdėtų/skaitytų gairių, taisyklių, patarimų… Joms galėjo baigtis galiojimo data. Ir gal tai labiau skirta dviračiui, nei motociklui. Per daug skirtingų aplinkybių, per daug neaiškumo, lėkimo… netvarkos, kad kažką būtų galima aiškiai sudėlioti ir pritaikyti vieną ar kitą pasakymą. Nevisad, bet kodėl neugdžius savos filosofijos. Ar tie, kurie kalba jaučiasi savo vietoje? Pasiekę, ko norėjo? Vis dar nežinau, ar pagyvenus tęsiama kelionė link troškimų, ar jie tiesiog užsimiršta, kartais skausmingai. Kol kas dar nepamiršau. Tačiau imu suprasti, kad tai įmanoma. Studijos, ‘antraplanis’ darbas. Kai užsiimi keliais dalykais vienu metu, dingsta svarbos jausmas, seniau kilęs iš tam tikrų dalykų. Mažiau reikšminamos studijos, kai dar nebaigus jų iš papilodmo darbo gali save išlaikyti. Viskas vienu metu… Ne itin geras derinys. Jei bent darbas būtų tai, ko norisi ateityje. Nors kas žino. Gali imti norėti…

Kaip tvarkantis. Perrenki, rūšiuoji, atiduodi. Kai ką išskalbi, išvalai ir su meile toliau priglaudi, žinant, kad dar ilgai neištrauksi į šviesą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *