Nusigandusius, jog nustojau čia rašyti, noriu informuoti, kad nenustojau. Na, nustojau, bet nu, nevisai. It’s complicated. Sakyčiau, kad padariau pertrauką, bet iš tikrųjų ir tai būtų nevisai tiesa, nes per pastarąjį mėnesį be įrašų, tai į skaitmenines laikmenas, tai į oldschoolines popieriumi varomas užrašines nugulė keletas tekstų, kurie, atrodė, turėtų galiausiai atsidurti šitame bloge. O priežasčių, kodėl taip nutiko, galėčiau išvardinti daugybę, tiek tikrų tiek kątik išsigalvotų. Pavyzdžiui vienas tekstas buvo rašytas rugsėjo pirmąją apie rugsėjo pirmąją. Kuomet nepavyko jo pabaigti tą pačia dieną ir peržiūrėti sekusią po jos, kažkaip vis sunkiau darėsi rugsėjo pirmosios tekstą patalpinti rugsėjo penktąją. Arba tai, kad netekau tekstų proofreaderio, kuris pabaksnodavo pirštu į baisiausias klaidas ir pasakydavo, kad ne taip blogai parašyta, kaip aš pats galvoju. Galiausiai, dėmesys tiesiog mėtosi kažkur kitur. Sunkoka pastaruoju metu prisėsti ir rimtai peržiūrėti ką esu prirašęs arba sukurpti kažką naujo pagal to meto vidines aktualijas. Žodžiu, nelabai rimtos priežastys.
Viena iš rimtesnių priežasčių, kodėl pastaruoju metu buvo sunku čia rašyti yra tai, kad kai kurios temos siekė labai asmeniškus mano paties gyvenimo aspektus. O mintys, kurias norisi išdėstyti reikalauja tų asmeniškumų kaip pavyzdžių ar bent kaip skonio pridedančių detalių. Žinau, bet kokios raiškos esmė turėtų būti asmeniškas atsiskleidimas, nes tik tada gali gautis kažkas įdomaus ir verto dėmesio (daugiau ar mažiau), bet nepaisant šito suvokimo, pastaruoju metu vėl pradėjo formuotis stiprus kiautas prisidengimui nuo pasaulio, kiautas, prie kurio vartų muitinė labai atidžiai peržvelgia idėjas ir mintis bandančias išeiti į pasaulį. Tada ir prasideda „o ar tu žinai, kas čia skaito šitą blogą? tu pagalvok apie galimas pasekmes šito. ai, iš akių suvedimo matosi, kad ne tau galvot skirta, tai tavo paties labui, žinok, šito negaliu praleist“ arba „ėėėėėė, žiūrėk, o ar tu pažįsti šitą žmogų? ne ne, pažįsti pažįsti, tie keli metai bendravimo dar nieko nereiškia, bet ar tikrai pažįsti, kad galėtum apie tai kalbėt?“, žodžiu, nesunku pamiršti koks esi nesvarbus, kai esi pakankamai nesvarbus. Tada kokybė keičiama kiekybe, o kokybe grįstos erdvės apskritai nebesulaukia dėmesio (kaip va šitas blogas), nes kiekybe pro kitą muitinę jau nebesigautų praeiti. Taip pat nepadėjo ir tai, kad pastaruoju metu šiek tiek sušlubavo pasitikėjimas artimais žmonėmis. Ir ne dėl to, kad kažkas kažką išdavę būtų ar kažkaip kitaip sulaužę pasitikėjimą. Būna, kad kaip upė pakeičia savo vagą (nežinau kaip tai tiksliai veikia, bet kažkaip gi būna), taip būna ir su žmonėmis ir su pasitikėjimu. Natūraliai kažkas pradeda keistis, ir kad ir kaip apmaudu būtų, tenka pripažinti, kad keliai nebesikerta taip, kaip kažkada kirtosi, o jeigu ir kertasi, tai nebe ta teigiama prasme. Prie kiauto formavimosi prisideda ir tai, kad kaip tik nebesikerta kaikurie keliai, teigiamom ar neigiamom prasmėm. Žodžiu, daug tuščio stimulo vidiniams mūrininkams apsišiltini žiemai.
Antra rimtesnė nerašymo čionais priežastis yra per didelis abejojimas savo mintimis. Nesu tikras ar kalbėjau čia apie „what if I’m wrong“ filosofiją, bet mintis paprasta – atidžiau stebėti savo mintis, veiksmus, vertybes, pasaulėžiūrą ir pabandyti tai peržiūrėti iš naujo, nes galbūt vis tik buvau neteisus. Tai priveda iki to, kad dažnai narpliodamas mintį papuolu į tamsią girią naktį, be gps’o, taip net radęs kažkokį atsakymą nebegaliu jo vertint kaip tiesos, nes galbūt išėjau ne toje girios pusėj ir taip aš gavau kito klausimo atsakymą, kuris iš pirmo žvilgsnio kaip ir tinka, bet kas ten žino. Žodžiu, keturiasdešimt du. Ir šitas nuolatinis dirsčiojimas per petį, velnias žino į ką, bandant apie kažką samprotauti, iš esmės nieko gero neduoda. O dar kai prasideda nerimas, kad pro tą kiauto muitinę dar reiks pranešt tai kažkaip, tai apskritai nusvyra rankos. Taip vėlgi lengviau persimesti į kasdienę kiekybę vietoj kokybės.
Bet kad ir kaip ten bebūtų, pabandysiu ateinančios savaitės bėgyje patalpinti visus, kiek įmanoma užbaigtus, pastarųjų poros mėnesių draftus.
