Dingęs miegmaišis.

Ką mąstom, a..? Kuo ilgiau gyveni žmogus, tuo giliau protan rėžiasi įsitikinimas, kad tai, ką tu mąstai, yra niekam neįdomu… Na, nebent tiems, kurie mąsto tą patį ar bent panašiai. (yra ir treti, kuriem nuoširdžiai įdomu, ką galvoja kiti, bet tokių pakankamai nedaug ir pasiekt juos neretai būna tiesiog per sunku, todėl šįkart apie pastaruosius ir nekalbėsiu). Liūdna, bet visos viešos diskusijos būna tokios, kad susiduria pora ožių (kartais ir pora ožių bandų, kartais banda ir ožys, visokių derinių būna, bet faktas, kad ten ožiai, nesikeičia), kurie iškart pateikia savo vienas kitam priešingas nuomones ir ginčijasi, neįsiskaitydami į kitų mintis, kol pavargsta ar kuri nors pusė būna prievarta pašalinama iš diskusijos… Įpratus nuolat visur tai matyti, pradedu vengti diskusijų, nes jaučiuosi netinkamas tam, nes iš principo stengiuosi per daug neįsikibti savos nuomonės ir diskusijos metu galbūt priimti svetimą, priešingą manajam požiūrį. Taip tame ožių pasistumdyme jautiesi, kaip kokiose tai nors varžybose, kuriose nesieki pergalės, o kai kuriuo atveju netgi tikslu tampa pralaimėjimas…

Kaip keistai kartais veikia netvarka namuose. Sėdi, matai, kad reiktų susitvarkyt, nori susitvarkyt, bet kažko trūksta, tarsi būtų dar ne laikas tam. (ne, taip yra ne dėl tinginystės). Kartais pradeda atrodyt, kad vat, jau laikas, bet, deja, išlenda kokia kvailystė (kaip pavyzdžiui dingęs miegmaišis, kurio už kelių dienų reiks), kuri viską sugrąžina į pradinį tašką laukti kitos įkvėpimo bangos.

Reiktų dažniau rašyti. Retai tai darant mintys užkemša visą savo tėkmę ir ant liežuvio galo taip lieka tik gausybės nuotrupų, fragmentų, kurie net man pačiam nelabai ką reiškia.

Kažin, miegmaišis atsiras laiku ar ne.

http://www.youtube.com/watch?v=8NWaJ05bLLc

Dingęs miegmaišis.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *