Įveskite pavadinimą

Ir įvedamas jis. Pakeltas už rankų, lyg kalinys. Vargšas, vargšas pavadinimas….

Grįžtant prie įrašo idėjos, šita vieta lyg senos apleistos klasės, nerenovuotų mokyklų. Kai dar būdavo senos minkštos medinės grindys, padengtos dažų lukšteliais.
Tik pridėk elektroninę dimensiją.

Ramu čia, tuščia. Ir pilna visokiausių įrankių, kurie šiaip yra labai smagūs. Ypač, kai gali užsiimti jais niekieno netrukdomas. Ir tuo pačiu kirba jausmas, kad tuoj tuoj gali kas užklysti. Ir kas tada? Kas, jei nebuvo galima nupūsti dulkių nuo senų daiktų, sukrautų palei sienas…

Bet čia ramu. Čia jau mažai kas beužklysta.

Keista, bet didžioji mūsų biblioteka sudaro kartais panašų įspūdį. Nors dieną, kartais ir naktim, ten pilna studentų.

Tik jie atrodo kaip vaiduokliai, permatomos lengvos vėlės, šiurenančios tarp kelių pasaulių ir dalinai pasireiškiančios tarp lentynų.

Vienoje knygų iš tos vietos skrebenu:

Katės, katės,
Vienaragiai.
Užsimerkus matau
Vaivorykštines raketas.
besileidžainčias žemyn
“Noriu cinamono”.

manų košės šauksmas

Taip va gražiai pieštuku pasipuošė balti puslapiai užrašams. ‘Virtualioje etnografijoje’ (Virtual Ethnography, 306.46/HIN, jei kam nusigavus ten būtų įdomu).

Kažin, ar aš toks pat vaiduoklis…

Įveskite pavadinimą

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *