Quiet inside. Arba trumpai pratęsiant apie naktį.

Man patinka bemiegės naktys. Labiausiai nemėgstu keltis labai anksti ryte į darbą, tai kam išvis užmigti? Tada išvengiu to rytinio nemalonaus kėlimosi :)) Taip pat patinka laukti. Laukti atsigulus ant stogo ir žiūrėti į savo žvaigždę (apie tai kada nors taip pat bus istorija). Laukti. Mėgautis laukimu. Ir visai nesvarbu, kad neateis. Nakties vėsa ir bent vieną paros dalelę tyliai alsuojantis miestas. Keisčiausia, jog tik naktį atslenka „įkvėpimas“, niekeno nepriverstas, nelydimas atodūsių ir ramstymųsi galva. Norisi imtis daugybės darbų, kalnus nuversti. Tačiau laukiu. Išdžiuvę nikotininiai pirštai lėtai tvinksi sunerti ant krūtinės ir gremėzdiškos tarpusavyje nesiderinančios mintys viena po kitos šmėkščioja galvoje. Tikriausiai pasąmonė beldžiasi, jeigu tikėsim Froidu.

 

Net nebežinau, labos nakties ar labas rytas.

 

P.S. tą pašlemėkišką naktį sau dar kartą įrodžiau, kad kurti filmuojant mėgstu labiau nei kurti rašant. Čia ateities video/vlog‘am/blog‘am ir kitokiems blogiams galbūt bus intro. Ateičiai.

[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=AKsPtlTNXvQ]

Quiet inside. Arba trumpai pratęsiant apie naktį.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *