Šalikai ir talentai

Gyveno tokiam nedideliam kaimely mergaitė, kuri labai mėgo megzti. Ne tik mėgo, bet ir žiauriai gerai mezgė. Tipo visas kaimo močiutes apmegzdavo vakarais prie židinio. Galiausiai tos močiutės matydamos, kad vat šita tai visą kaimą megztiniais aprūpins, pradėjo ją couchint. Neužilgo mergaitė jau vietos mezgėjų turnyre apmezgė net kaimyninių kaimų senmerges, taip pasirodydama svietui kaip didis talentas. Kaimo gyventojai pradėjo labai džiaugtis, kad vat, turi aukštos klasės mezgėją. Nesvarbu, kad didelė dalis kaimo žmonių net nemėgo megztinių, bet kažkuo tai džiaugtis reikėjo. Žodžiu, mezgėsi sau kelią per pasaulį toji mergaitė, o kaimo žmonės net vietinius būrimo salonus pradėjo mergaitės vardu vadint, nes kažkuo didžiuotis reikėjo. Galiausiai atėjo apskrities amatininkų šventė, kurioj visi net neabejojo, kad mergaitė numegs šaliką, tokį, kad be klausimų visi įvertins ją kaip mezgimo masterę. Įpūsėjus eglučių raštui, maždaug tada, kai jau reikia pasikeist siūlų kamuolį, mergaitei išsprūdo virbalas iš rankų. Aišku, greit pasigriebė kitą ir numezgė labai šaunų šaliką, tokį su elniais tarp medžių, žalsvą, bet vat, močiučių elderių komisiją nusprendė, kad vistik jaunoji mergaitė iš kito kaimo geriau pavarė, nes beanie hatai su trikampiukais dabar labiau madoj, tai auksinius virbalus jai ir padovanojo. Susižinoję kaimo žmonės apie tokią gėdą pradėjo kaip tik įmanoma plūstis. Vieni sakė, kad mergaitės pirštai jau per stori megzt taip kaip priklauso, kiti aiškino, kad blogą techniką pasirinko mezgimui (jie laikraščius skaito, jie žino kaip teisingai megzt reikia). Aišku, ne visi kaimiečiai buvo kaimiečiais, buvo ir tokių, kurie gyrė mergaitę, kad vistik šauni ji mezgėja. Niekas nežino, tos pagyros nuoširdžios buvo, ar iš noro pasirodyt ne tokiais kaimiečiais kaip tie, kurie pirštų storumą kaltino. Bet šiaip ar taip, tame kaime žmonės net nelabai mėgo megztinius, o apie kažką kalbėt tai reikia.

Šalikai ir talentai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *