Telkinys

Ir būna momentų, kai negali užmigti.
Laikas lyg guma, didžiulė, kaip kelias, ant kurio atsiduri tamsoje. Balta juosta.

Kai pripažįsti, ateina nuovargis. Jaukiai skrebant pieštukui.
‘Miškas ošia smagiai’.

Neautentiški prisiminimai. Atrodo, kitokių nelabai yra. Bent žvelgiant kažkur.
Prisimenant dažnai išeitų įsivaizduoti tikrą. Beveik.

Iliuzija, kad nereikia.

Iškilus kitam įrašui, kurio čia nėra,
ką prisimenat iš… iš.

Ir kartais perlieja pykčio banga. Ramumoje, kaip užmynus nematomą ir vertikalų vandenyną.
Žinai, apie ką aš…
Grįžtant prie laiko, kaip kandies sparnai,
susiskleidžia,
atsiveria, slenka valandos ir tik grįžus namo-
devynios, vidurnaktis, paryčiai,

dingę kituose vandenynuose draugai.
‘Ji pasveiks’.

Iki

Telkinys

Amžius aplink daro savo..   Kalbos neša mažiau prasmės, šuo baigia gyvenimą. Ne vienerius metus kaukė naktimis.
Kas žino, gal nujausdamas, kas artėja.
Mes lyg ir suprantam, nuo pat pradžių. Akimirką užsimiršo, palėkė, kol suklupo. O toliau… nieko. Gyvenasi, kol išeina.

Tuščia. Tuščias parkas, pilnas inkilų ir nežiemiškai šilto vėjo. Murzina gulbė ir tas pats vėjas stumiantis atgal sunkias ir tamsias duris. Nors už jų- tik smėlis…

Aside

Kąsnis oro


…bet juk niekas neatsiranda taip staiga, ar tai būtų metai artumos, devyni mėnesiai laukimo ar visas gyvenimas, tai, kas padėjo ateiti iki to, kas esi dabar.
Idėjos, ko reikalauja darbdaviai, kokios savybės vertinamos aplinkinių, padeda jaustis vietoje… O jei visa tai nusistatei klaidingai. Kas, jei visko siekei bergždžiai.

Kas svarbu jums?
Daiktai tikriausiai šį tą reiškia, ar tai būtų šiltas megztinis, jaukus ir saugantis ar kas kito.  Pirkimas, vartojimas. Reklamos duria pirštais, lipniais ir komerciškais, į tobulybę. Susikurtą, todėl kiek tuštoką. Kaip įsikuriant. Nenatūralu, negyvenama. Ši tuštuma irgi jausmas, trūkumas toks pat reikšmingas kaip ir buvimas. Kartais suteikiantis net daugiau… Gal gerai, kad visiem kažkada tenka pasijusti vienišiems.

Kas yra kas. Nejučiom sutikus, kad nėra vienos tiesos, dingo ir užsidegimas. Galvos gaisras. Nėra prasmės ginčytis.
Nieko nežinai. Žinojai viską.

Pelkės valgo batus. Ir kartais vaikus. Kaulėtos medinės rankos, didesnės už žmogų. Balkšvai siekia dangaus. Ir drėgmė. Rūkas, rūkas, maži susivėlę vandens kūnai, niukinantys šaligatvio pasaulį. O ar jis sukasi…
Aplink
Daug niekų
Sukrovusių dienas
Ant skaičių.
Šalta ir nyku
Praeis, praeis,
Praeis,Išnyks
Už kampo
Pilkumos.

Kąsnis oro