Būna, užeina noras mintis galvoj besimalančias aptvarkyt ir vienon vieton sudėt, kad nepražūtų toj nuolat besisukančioj mėsmalėj. Kartais, atrodo, neužtenka sutvarkius jas užrakint kur stalčiaus užrašinėj, o norisi ar netgi reikia su kažkuo pasidalint, atrodo, betkuo ar tiesiog visais. Ir ilgą laik jau šitaip užeina, tik, kad nelabai būdavo kur, o jei ir atsirasdavo tam vieta, tai būdavo per daug asmeniška, per daug nutaikyta tik į vieną asmenį, kas iš dalies ir stabdydavo. Prie stabdymo dar prisidėdavo kadaise vieno kolegos pakišta idėja apie bendrą blogą, kur tais pačiais arba skirtingais klausimais rašytume kelėtas žmonių. Laikui bėgant vis pasitaikydavo pokalbių su draugais, kurie taip pat vienaip ar kitaip norėtų reikštis viešojoj erdvėj, kuriuos kartą subūrus krūvon ir bekalbant apie šį reikalą, iš nuolat pasitaikančios frazės (kuomet nuobodžiaujama) gimė šio projektėlio pavadinimas ir iš esmės visa pagrindinė mintis – rašyti, kurti ar tiesiog kažkuo dalintis, kas kalbėtų apie tai, ką mes mąstom.
Kaip bebūtų gailą, geri norai ir bendros idėjos ne visada garantuoja sklandžią veiklą, bei norimus rezultatus, taip būta ir šiuo atveju. Tai vieni apskritai nebelabai norėjo užsiimt šiuo projektėliu, tai kiti nors ir rodydami savo gerus norus kartais pernelyg vangiai dalyvavo šio blogo užvedimo darbuose. Tačiau tai tik padėjo rimčiau susimąstyti apie kolegų norus bei požiūrį, apie tai, jog esam tokie skirtingi, kad net toks iš pradžių atrodęs paprastas darbelis kaip blogo užkūrimas užtruko gerokai ilgiau nei tikėtasi. Iš pradžių kėlusi nerimo situacija šiuo metu pradeda džiuginti, nes panašu, kad jei viskas čia įsivažiuos, tai bus ir įvairovės.
Kaip vienas iš šio projekto dalyvių yra pasakęs darbams beįsibėgant, jog daugelis gali mąstyti skirtingai ir net menkiausios žmonių grupės nuomonės greičiausiai ženkliai skirsis. Tai man ir atrodo įdomiausia – galimybė pažinti įvairesnius požiūrius į gyvenima ar smulkesnius dalykus. Nors internetas, net ir Lietuvos, jau galima sakyti perpildytas tokio tipo blogų, viliuosi, kad su laiku atsiras žmonių, kuriem taip pat būtų įdomu paskaityt (ar pažiūrėt, jei su laiku atsiras ir kitokių saviraiškos priemonių čionais) apie tai, ką mąsto šio laikmečio jaunimas.
O ką jūs apie tai mąstot?