Prieš penkis metus ir vieną dieną šitame bloge atsirado pirmasis įrašas. Vien dėl šito fakto atsiranda poreikis kažką parašyt. Toks kaip ir beveik jubiliejus jau. Bet pasirinkti temą iš sufleruojamos gausybės taip tiesiog nesigauna. Galima būtų klišiškai pavardint, kas per tuos penkis metus pasikeitė pasaulyje, kas apskritai gali įvykti per tokį laiko tarpą ir panašiai. Žodžiu, nuobodūs skaičiukai, kuriuos galima turint noro susigooglint ir pačiam. Bet buvo tokia mintis. Nes klišės visai smagu. Ir kartais veikia. Netgi drafto pradžia jau buvo, bet kai pradėjau vardint kokios naminių gyvūnų rūšys greičiausiai neišgyveno tokio laiko tarpo, nusprendžiau, kad gal vistik reiktų paleist šitą mintį.
Taip pat būtų galima padaryti viso blogo apžvalgą. Pavardinti temas, kuriomis kalbėta, parankioti charakteringas ar savotiškai įdomias mintis, apžvelgti kolegų veiklą, pripilti statistinių skaičiukų. Bet nesinori to tiesiog praleisti per savo mąstymą, kažką iškreipiant ar kažką pražiopsant. Jei ir kalbėti apie blogo turinį, tai bent ne jubiliejiniame kontekste. Nes visi tekstai, kad ir kokie jie bebūtų, tiesiog yra. Paliečiamos temos, išreiškiamos emocijos, atspindimas laikas. Kalbėti apie tai suspaudus tai po jubiliejaus skėčiu atrodo šiek tiek nepagarbus ar bent jau nepelnytai sumenkinantis procesas. O jei dar pridėjus ir skaičiukus, kiek kas kur ką, tai per daug visas šita reikalas būtų robotizuojamas, savotiškai. Bet gal ir nevisai. Bet gal ir veiktų tai ir būtų gerai. Bet nesinori kalbėti ir apie tai.
Tada, aišku, galima tiesiog pakalbėti apie laiką. Tiesiogiai arba susiaurinant temą iki asmeninio kelio per tuos metus, arba tiesiog kaitos, arba mąstymo evoliucijos, ar tai apie dimensijas ir suvokimą… Žodžiu, neaprėpiama galybė temų. Bet šiandien man ne taip stipriai tai įdomu, kad gautųsi kažkas pakenčiamo.
Skamba kaip netikęs, gimtadienio palinkėjimas: „Kadangi aš čia galvoju taip ir anaip apie dalykus, tai žiūrėk, su gimtadieniu ir būk“, vos ne. Bet nevisai. Nors ir netobula, bet kažkaip gimtadienį paminėti reikia, ar ne?
Įdomus, persipynęs su viskuo reikalas, kurį ir numarint norėta, ir prikelt ir apskritai, kuris sukelia daug visko, bet galiausiai džiugina, nors kartais ir truputį karčiai. Ir ilgiausių metų, ilgiausių!
Vat tokios mintys ateina, pamačius, kad praėjo penki metai ir viena diena nuo pirmo įrašo.
